Kaip ir kiekvienas darbas, vadovo darbas, turi malonias ir nemalonias dalis. Pastarųjų, nemalonių vadovui, bet neišvengiamų, privalomų ir naudingų organizacijai, darbų sąrašą ir sudariau.
– Darbo krūvio ir užduočių paskirstymas – užduočių paskirstymas gali būti nemalonus, jei darbuotojai jaučiasi perkrauti, arba neįvertinti.
– Vadovai privalo spręsti konfliktus (kartais kilusius visai be pagrindo) tarp komandos narių, kas gali sukelti stresą ir diskomfortą.
– Grįžtamojo ryšio teikimas – dažnai susiduriama su nemalonia reakcija, ypač kai žmogus pradžioje įsižeidžia, o tik paskui galvoja.
– Naujų darbuotojų įvedimas į kolektyvą, kai ir žmogaus nenori spausti, nenori jo nusivylimo ar iniciatyvos žlugdymo, bet ir laiko mokymuisi nėra.
– Kai vadovai turi taikyti priemones, kuriomis reaguoja į nepriimtiną darbuotojų elgesį: tai gali pabloginti santykius ir sukelti emocinį diskomfortą. Norėčiau akcentuoti, kad tai ne apie teisinius dalykus – juos laikau išimtiniais.
– Žmogaus atleidimas yra emociškai sunkus procesas, tačiau būtinas kai kuriose situacijose.
– Veiklos vertinimas, kai reikia atsakyti kas vyko OK, kas reikalinga keisti, koreguoti kasdieninėje veikloje – tai gali sukelti nesutarimus ir įtampą, ypač jei darbuotojai nesutinka su vertinimu, kai nori permesti atsakomybę, atsidurti patogesnėje pozicijoje kitų sąskaita. Čia rašau, ne apie metinius veiklos vertinimo pokalbius, kuriuos laikau mamutų eros atgyvena, o apie kasdieninį gyvenimą.
– Sunkių sprendimų priėmimas – vadovai dažnai turi priimti sudėtingus sprendimus, kurie gali sukelti stresą ir atsakomybę. Kaip lengva priimti sprendimus įdarbinti žmones ir investuoti paskutinius pinigus į plėtrą, kurios rezultatu nesi garantuotas? O jei nieko nedarysi – bėda garantuota.
– Susitikimai ir derybos – ilgi ir nuobodūs susitikimai gali būti nemalonūs, tačiau būtini sklandžiam darbo procesui užtikrinti.
– Nemalonių pokalbių vedimas – tokių kaip su klientais ar darbuotojais dėl nepatenkinamų rezultatų ar kitų problemų.
Kaip vadovai elgiasi panašiose situacijose? Kai kas randa savo kelią, labiausiai atitinkančią jo pasaulėžiūra, gyvenimo būdą, vertybes. Kitais žodžiais savo kelią randa per patirtį ir jei žmogus patenkintas savo darbu, pasiekia savo tikslus su nekenksmingu sau ir aplinkiniams emocijų ir konfliktų lygiu, tai geras, bet dažnai ilgas, kelias.
Kitas būdas pasižiūrėti, kaip tai daro kiti, kokia šių dalykų praktika, kas veikia, kas ne, kas tinka man asmeniškai, kas ne. Savo patirtį sukaupiau per kelis dešimtmečius vadovo darbo šimtamilijoninėse ir daugiatūkstantinėse kompanijose, dirbdamas ir mokydamasis. Du kartus per metus organizuoju mokymus, kuriuose atiduodu savo patirtį, tikiu, kad žmonės taip sutaupys keletą metų paieškų.