Dirbant valdybose ir kalbantis su įmonių vadovais, kilus kokiai nors problemai ar iššūkiui, dažnai girdžiu „budintį gaisrininko sprendimą“: reikia naujo etato ar darbuotojo, nieko nepadarysime, jei nebus naujo, specialiai tam paskirto žmogaus. Kartais tai tiesa, tačiau tai nevienintelė alternatyva. Priimti sprendimus turint vieną alternatyvą yra neprofesionalu.
Kokios galimos alternatyvos? Štai keletas pavyzdžių:
– Pakeisti darbo principus ar procesus.
– Skaitmenizuoti dalį darbo, atlaisvinant laiko resursą.
– Pasamdyti laikiną darbuotoją.
– Pasitelkti išorės darbuotoją, dirbantį pagal sutartį.
– Pirkti paslaugas arba perduoti darbą partneriui.
– Peržiūrėti esamus darbo krūvius ir prioritetus, kad būtų galima skirti daugiau laiko ir resursų naujoms funkcijoms.
– Deleguoti užduotis užtikrinant, kad visi komandos nariai būtų optimaliai užimti.
Priežastys, kodėl vadovai linkę pasirinkti naujo žmogaus alternatyvą:
– Naujo darbuotojo įdarbinimas yra konkretus ir aiškus sprendimas. Tačiau „nepataikyti“ į naują žmogų yra didelis šansas, o rasti tinkamą žmogų, kuris iš karto atitiktų profesinius, vertybinius ir asmeninius kriterijus (greitai pradėtų dirbti), nėra paprasta.
– Iliuzija apie problemų sprendimą. Yra iliuzija, kad radus tinkamą žmogų, tas žmogus savarankiškai išspręs visus klausimus ir nuims galvos skausmą. Dažniausiai tai ir yra tik iliuzija – retai pavyksta, kad tai tampa realybe, o dažniau reikia įdėti nemažai darbo į kolektyvą ir į naują žmogų, kol jis pradės nešti naudą.
– Greito sprendimo lūkestis. Atrodo, kad samdant naują darbuotoją, problema bus greitai išspręsta.
– Spaudimas. Kartais vadovai jaučia spaudimą iš savininkų ar klientų greitai spręsti problemas, todėl renkasi akivaizdžiausią sprendimą.
– Trūksta žinių. Vadovai gali neturėti pakankamai žinių apie skaitmenizacijos galimybes ar darbo procesų optimizavimo metodus.
– Rizikos ir sudėtingumo baimė. Kai kurios alternatyvos, pvz., procesų keitimas ar skaitmenizacija, gali atrodyti kaip rizikingi ir sudėtingi projektai.
– Delegavimo įgūdžių stoka. Kai kurie vadovai gali neturėti stiprių delegavimo įgūdžių, kad galėtų efektyviai perskirstyti užduotis esamų darbuotojų tarpe.
– Pokyčių valdymo kompetencijų trūkumas. Vadovams gali trūkti kompetencijų pokyčių valdymo srityje, todėl jie vengia keisti esamus procesus ir veiklos principus.
– Lengviausias sprendimas. Naujo darbuotojo samdymas gali atrodyti kaip lengviausias ir mažiausiai pasipriešinimo keliantis sprendimas.
– Inercija. Organizacijos gali turėti nusistovėjusius procesus, kurie skatina vadovus laikytis tradicinių sprendimų, vietoj alternatyvų.
– Iliuzija apie didesnes galimybes. Yra iliuzija, kad kuo daugiau žmonių, tuo didesnės organizacijos galimybės ir didesnis saugumas bei užtikrintumas.
Kokios jūsų nuomonės, kodėl vadovai linkę pirmą alternatyvą laikyti naujų žmonių įdarbinimą, lyginant su kitomis?