Sveika organizacija stengsis turėti minimalų resursų kiekį reikiamiems darbams atlikti. Tai reiškia, kad neišvengiamai turėsime periodus kai žmonės nėra apkrauti darbu – ir periodus, kai darbo krūvis yra padidintas.
Darbuotojo pasakymas vadovui, kad turi daug darbo ir negali imtis nieko papildomo, yra neretas ir, greičiausiai, neišvengiamas atvejis. Keletas versijų, ką iš tikrųjų gali reikšti toks pasakymas ir apie ką vadovas turėtų susimąstyti:
– Darbuotojas yra tikrai užimtas ir tikrai negali priimti papildomo darbo. Tokiais atvejais verta palikti žmogų ramybėje arba, jei papildomi darbai neišvengiami, galvoti apie pagalbą darbuotojui;
– Sunkiai dėlioja prioritetus. Vadovas turėtų patikrinti, koks šio darbuotojo prioritetų sąrašas ir kas galėtų likti už šios dienos darbų apimčių ribų.
– Bijo naujų darbų ir stengiasi likti prie dabartinių užduočių. Vadovas galėtų pagalvoti apie pagalbą ir aplinkybes, padedančias žmogui žengti šį žingsnį.
– Pasyvus kerštas vadovui – “padarysiu taip, kad tavo darbams laiko neliktų”. Rekomenduočiau patikrinti, ar tai vienkartinis atvejis; jei taip, pasirinkčiau, ar reaguoti perdėliojant prioritetus.
– Vadovo ignoravimas bei bandymas įrodyti, kad darbuotojas žino geriau. Pasitikrinčiau, ar jis nėra teisus; jei vis tik lieku prie savo nuomonės, reikėtų atsakymo, ar tai komandos žmogus.
– Turi asmeninių problemų, pervargsta kitur, nepailsi laisvu laiku ir žmogui atrodo, kad jo savijauta susijusi su darbo gausa, perkrovimais, „perdegimais“. Verta pasikalbėti, kiek tam įtakos turi darbas, kiek – kitos veiklos.
– Nemoka tvarkytis su užduotimis, užtrunka per ilgai, taiso klaidas. Verta pasitikrinti, kaip žmogus daro darbą ir pagalvoti, kaip jam padėti.
– Per dideli lūkesčiai darbo rezultatams; perfekcionizmas, kai bandoma pasiekti tokį kokybės lygį, kuris konkrečiame darbe ar situacijoje nereikalingas. Verta kartu suvienodinti lūkesčius rezultatams.
– Žmogus nenori dirbti šio darbo: tai jo laikina gyvenimo stotelė; arba asmuo yra paprasčiausias tinginys, ieškantis lengvesnio gyvenimo ir tokiomis kalbomis bandantis atsikratyti dėmesio, išlošti laiko arba susikurti tariamas priežastis. Verta pasitikrinti, ar tai žmogus, su kuriuo reikėtų tęsti darbo santykį.
Kaip dažnai žmonės sako, kad darbo trūksta? Iš mano patirties – retai. Tai sako tie, kurių darbo užmokestis tiesiogiai susietas su rezultatu, tie, iš kurių jau laukiama kažkokio prašymo ar noro (dėmesio, atlyginimo, karjeros, ir t.t.), ir tie, su kuriais atsisveikinama, t.y. turi “degančias akis”, iniciatyvą ir neturi supratimo, kas darosi pasaulyje. To nesako geriausi darbuotojai, tie, kurie yra motyvuoti ir nori savo darbą padaryti paprasčiausiai gerai, nes jie visada turi ką daryti (nežinau dar tokių atvejų, kad darbe nebūtų galima nuveikti kažko naudingo), ir nesako tie, kurie nenori papildomo darbo.