Kai pradėjau mokyti kuriamą dirbtinio intelekto įrankį (DI) savo sukauptos patirties ir žinių, padariau net pačiam sau netikėtą atradimą. Mano gyvenimo bagaže yra begalė informacijos – dokumentai, skaidrės, užrašai ir mintys, tačiau kai atėjo laikas tą informaciją panaudoti sistemingai, susidūriau su problema: supratau, kad mano informacija yra tarsi netvarkingas sandėlis, kuriame viskas kažkur yra, viskas kažkaip sudėta, kas reikia randu, bet panaudoti tiesiogiai negaliu. O jei tiesiogiai naudoti negaliu, reikia kažką su ta informacija padaryti, kad ji tiktų tiek ateities dokumentams, tiek DI mokymui. Šis procesas ne tik padėjo apmokyti DI, bet ir privertė permąstyti, kaip valdau savo sukauptas žinias.
Mano informacija gyvena įvairiausiuose formatuose – nuo „Word“ dokumentų ir „PowerPoint“ skaidrių iki „OneNote“ užrašų. Bet kai reikėjo visa tai pritaikyti mokant DI, pamačiau, jog svarbiausia ne kiek sukaupiau, o kaip viskas susiję ir kaip greitai galiu tai pasiekti. DI mokymo procese pamačiau, kad:
– Net ir vertingiausi duomenys tampa nenaudingi, jei jie nesusieti tarpusavyje arba neturi aiškios sistemos. DI reikalauja ryšių tarp duomenų, kuriuos aiškiai suvokti ir susieti kartais sunku net man pačiam.
– Informacijos saugojimas skirtinguose formatuose – pradedant skirtingais dokumentais, baigiant piešiniais ir minčių žemėlapiais – labai apsunkino šios informacijos apdorojimą. DI negali suprasti mano informacijos, kol aš jos neperteikiu geriausiu įrankiui pritaikytu formatu, o tai mane privertė susimąstyti, kaip dažnai ir aš pats nesugebu jos veiksmingai išnaudoti.
– Šioje darbe man neįkainojamai pasitarnavo „Obsidian“. Tai įrankis, kuris padeda kurti asmeninę duomenų bazę naudojant susietas pastabas. „Obsidian“ leidžia ne tik užrašyti idėjas, bet ir susieti jas su kitomis – tarsi smegenų neuronų tinklą. Naudodamas jį, galėjau sukurti savo asmeninę žinių bazę, kuri tapo pamatu tiek DI mokymui, tiek mano pačiam darbui. Ne veltui jį vadina “antromis smegenimis”. Gerai, kad ne pirmomis :). Atsirinkau jį iš keleto įrankių.
Ko išmokau:
– Nepasikliauti trumpalaike atmintimi. Per dažnai manome, kad svarbiausia informacija išliks mūsų galvoje. Deja, tai dažnai nėra tiesa.
– Nemąstome apie ateities panaudojimą. Informaciją saugome kaip „vienkartinę“ – nepagalvojame, kad ateityje ji bus reikalinga kitaip.
– Nepasirenkame tinkamų įrankių.
– Ryšiai tarp idėjų yra kritiškai svarbūs. Viena mintis, nesusieta su kita, retai kada turi didelę vertę.
– Sistemos kūrimas yra investicija į ateitį. Turėdamas „Obsidian“ sukurtą duomenų bazę, ne tik išmokiau DI savo patirties, bet ir pats atradau naujų sąsajų tarp savo idėjų.
Manau, kad informacijos tvarkymas yra būtinas įgūdis. Tai – ne prabanga, o būtinybė, jei norite efektyviai dirbti, mokytis ar dalintis savo patirtimi.