Šįkart – apie žodį „gana“ (arba „pakanka“, „užtenka“) ir jo svarbą vadovavime.
Dažnai matau, kaip darbai, kurie jau padaryti pakankamai gerai ir funkciškai veikia, vis dar tobulinami. Atrodo, smulkmena, bet tai tampa gana dideliu problemų šaltiniu: vietoje to, kad susikoncentruotume į tai, kas dar neatlikta ar neatneša naudos, mes eikvojame laiką ir energiją ten, kur patobulinimai nebeduos jokio esminio pokyčio.
Greičiausiai taip nutinka dėl žmogiško nepasitenkinimo, asmeninio perfekcionizmo arba „pakištų“ minčių, kad „dar kažkas ne taip“. Tarsi blizgantis masalas žuvelei – pirmiausia puoli, tik paskui pagalvoji.
Priežastys labai žemiškos:
– Noras „dar truputį geriau“, kai estetika ima viršų prieš vertę.
– Vienkartiniai atvejai (kliento pastaba, vienos situacijos „kabliukas“) paverčiami sistemine užduotimi.
– Nėra sustojimo taško – neįvardijame, kas yra „jau padaryta“.
Kaip atpažinti, kad jau laikas sakyti „pakanka“?
– Niekas jau nesikeičia iš esmės, nors dėmesio skiriama.
– Diskusijos sukasi apie formą, ne funkciją („kaip atrodo“, „kaip gali būti“, o ne „ką padaro“).
– Gauti atsiliepimai – pavieniai ir nesikartojantys (ne tendencija).
Mintis paprasta: kiekvienas procesas, produktas ar sprendimas turi parametrus, kuriuos pasiekus jis tampa pakankamai geras, kad sėkmingai funkcionuotų. Šiame taške jį galima palikti ramybėje ir energiją skirti kitoms, svarbesnėms užduotims.
Aišku, kartais ir klientai, ir darbuotojai atkreipia dėmesį, kad kažką būtų galima padaryti dar geriau. Jei tai prasminga daugumai – verta. Bet dauguma tokių pastabų yra vienkartiniai įvykiai. Svarbu pripažinti, kad tobulų sprendimų nebūna, ypač vadyboje, kur dažnai renkamės geriausią iš neidealių.
Du dalykai, kurie ypač žlugdo organizacijas:
– Kokybiškai nepadaromas darbas;
– Perfekcionizmas, kai kokybės riba jau peržengta, o mes vis dar tobuliname tai, kas ir taip gerai veikia. Tai išderina komandas, nukreipia dėmesį ir nekuria vertės.
Kaip tvarkytis?
– Klausimas „ko dabar nedarau?“ Prieš „tobulinimą“ paklauskite savęs ir komandos: ko nedarysiu, jei dabar imsiuosi šio patobulinimo? Kas šioje situacijoje vertingiau?
– Nustatykite „gana“ ribą. Iš anksto apibrėžkite minimalų (pakankamą) kokybės lygį ir priėmimo kriterijus kiekvienam darbui.
– Klauskite savęs apie poveikį. Kokia reali nauda organizacijai ar klientui? Ar tai pakeis rezultatą, ar tik formą?
– Mokykitės paleisti. „Pakankamai gerai“ – ir yra pakankamai gerai. Perteklinis tobulinimas – tai prarastos galimybės kitur.
Vadybos esmė – ne tobulumas, o efektyvumas ir nuolatinis progresas ten, kur jo labiausiai reikia.