Skip to main content
Straipsniai

Kai pasitikėjimą savimi laikome kompetencija

By 2026 July 1No Comments

Kažkur perskaičiau mintį, kad drąsių ir patyrusių lakūnų nebūna. Būna arba drąsūs, arba patyrę.

Kaip valdybos narys dažnai dalyvauju vadovų atrankose. Ir vieną klaidą matau labai dažnai – pasitikėjimą savimi pernelyg greitai palaikome kompetencija. Žmogus kalba tvirtai, atsako greitai, save pateikia aiškiai, gerai valdo pokalbį ir sukuria stiprų pirmą įspūdį. Labai greitai kambaryje atsiranda jausmas: štai, stiprus kandidatas.

Mano praktinė taisyklė paprasta: kuo daugiau pasitikėjimo savimi kandidatas demonstruoja, tuo labiau turi įsijungti papildomo pasitikrinimo mygtukas. Ne todėl, kad pasitikėjimas savimi yra blogai. O todėl, kad būtent jis dažniausiai slepia tai, ko nenorima rodyti.

Kada tas mygtukas turėtų įsijungti?

  • Brandus kandidatas paprastai mato niuansus, rizikas ir kompromisus. Jei į kiekvieną klausimą gaunate pernelyg tobulą atsakymą, verta tikrinti giliau.
  • Kai daug kalbama apie rezultatą, bet mažai apie kelią. Kompetencija matosi iš veiksmų sekos, o ne tik iš rezultatų.
  • Kai daug bendrinių žodžių ir mažai konkretumo. Jeigu atsakymuose daug „strategijos“ ir „lyderystės“, bet mažai skaičių, terminų ir realių sprendimų, didelė tikimybė, kad girdite gerą kalbėtoją, o ne profesionalų turinį.
  • Kai pasiekimai skamba stipriai, bet neaišku, kieno tai nuopelnas. Dažnai girdime „mes padarėme“, tačiau lieka neaišku, koks buvo konkretaus kandidato indėlis.
  • Jei žmogus net ir apie klaidas kalba taip, kad vis tiek atrodo tobulas, tikrinčiau dar kartą. Stiprus kandidatas paprastai gali ramiai papasakoti, kur suklydo ir ką jam tai kainavo.
  • Kai per greitai sukuriama simpatija. Tai viena pavojingiausių vietų. Nuo to momento nebevertiname objektyviai – pradedame ieškoti patvirtinimų, kad pirmasis įspūdis buvo teisingas.
  • Kai vengiama praktinių užduočių. Vos paprašai ant lapo susidėlioti prioritetus ar išspręsti konkretų atvejį, vaizdas dažnai pasikeičia. Čia labai greitai atsiskiria kalbėjimas nuo mąstymo.
  • Kai per daug užtikrintumo ten, kur visiško aiškumo būti negali. Jeigu žmogus žada greitai išspręsti kelias sudėtingas problemas vienu metu, man tai ženklas, kad jis nesupranta situacijos sudėtingumo.
  • Kai žmogus neparodo savo ribų. Stiprus profesionalas žino, kur jo ribos, ir ramiai pasako: „Šito vienas neišspręsčiau.“

Ką tokiu atveju praktiškai verta daryti?

  • Praeikite tą pačią istoriją kelis kartus iš skirtingų kampų. Greitai pasimato, ar istorija gyva, ar išmokta.
  • Prašykite ne nuomonės, o mechanikos. Ne „Kaip jūs vadovaujate?“, o „Kaip tiksliai atrodė jūsų paskutinis sudėtingas pokalbis su silpnai dirbančiu vadovu?“
  • Duokite trumpą praktinę užduotį. Tai labai gerai parodo minties struktūrą, prioritetus ir realų vadybinį svorį.
  • Tikrinkite gebėjimą pripažinti nežinojimą. Vienas stipriausių brandos ženklų – gebėjimas ramiai pasakyti: „Šitoje vietoje šiandien neatsakyčiau be papildomos informacijos.“

Leave a Reply