Seniai pastebėjau, kad vadovo delegavimo, paskirstymo atsakomybių žmonėms gebėjimas tiesiogiai koreliuoja su organizacijos augimu ir sėkme. Tie, kas nesugeba deleguoti, dažnai turi gerą pradinį startą, bet „užlūžta“ kai tik veikla pasiekia didesnes apimtis.
Delegavimas, labai paprastais žodžiais, yra užduoties įgyvendinimo, resursų ar atsakomybių perdavimas kitam. Žinoma, dažnai tikimasi, kad įgaliojimus ir atsakomybę gavęs žmogus padarys, tai ko buvo siekiama. Aišku ir tai, kad atsakomybės perdavimą klausimas labai jau filosofinis – gan keistai skambėtų vadovo žodžiai „patikėjau savo darbą kitam, jis nepadarė, aš čia ne prie ko…“.
Ant kokių „grėblių“ lipa vadovai, kurie skundžiasi, kad deleguoti sunku, žmonės ne tie ir pan.? Čia keletas tipinių pavyzdžių – bet tai, toli gražu, nėra visas sąrašas:
– Nemoka planuoti bei suderinti skubių trumpalaikių darbų su ilgalaikiais, veikia pagal situaciją ir tada nieko kito nelieka, kaip darbus daryti pačiam, nes delegavimui reikia laiko, o kartais ir priežiūros. Kai viskas „dega“, to laiko nelieka – tad belieka darbus daryti patiems…
– Nemoka suformuoti užduoties. Daug vadovų susiduria su iššūkiais formuluojant sudėtingesnes užduotis ar tikslus. Netinkamo formulavimo pasekmės – nenoras deleguoti galvojant, kad išeis kažkas ne taip, netiksliai deleguosiu, ne viską gal ir pats žinau. Po vieno, kito delegavimo geriau daro darbus patys, nei taiso kitų klaidas;
– Projektuoja savo gebėjimus, įgaliojimus, statusą į tą, kuriam deleguos. Pasekmės –nesupratimas, kad reikia tinkamai paaiškinti, įsitikinti kas buvo suprasta, įsitikinti, ar žmogus yra iš viso pajėgus padaryti tai, kas prašoma. Nervuojasi, kad neturi žmonių, kuriems gali deleguoti;
– Manymas, kad delegavimas yra įvykis, kai vienu kartu darbas ir padaromas. Realybėje sudėtingesniu atveju delegavimas yra procesas, kai žmogus yra palydimas užduoties formavimo ir darymo kelyje;
– Nedeleguoja, nes pačiam įdomus, įprastas tas darbas. Jį atidavus, vadovas turės dirbti mažiau įdomius, malonius sau darbus;
– Nedeleguoja, nes nesąmoningai nenori prarasti „svarbiausio“ žmogaus statuso. Svarbių darbų darymas gali parodyti ir kitų žmonių potencialą, kas gali būti nuskaityta kaip konkurencinis pavojus;
– Yra nudegęs, kai bandė deleguoti netinkamam asmeniui – jau bijo ne tik karšto, bet ir šalto vandens.
Tai pavyzdžiai, kuriuos nagrinėjamės su vadovais praktiniuose mokymuose „Sėkmingo vadovo darbas su komanda: metodų, įrankių ir priemonių arsenalas“.