Atgalinis ryšys – stebėtinai geras, efektyvus metodas formuojant pavaldinių elgesį. Sykiu jis yra stebėtinai retai naudojamas, o ten, kur naudojamas, jo efektyvumas galėtų būti daug didesnis.
Šio metodo mechanizmas – labai paprastas. Praeityje būta elgesio, kurio pasekmė yra naudinga arba ne. Elgesį, kuris atnešė naudingų rezultatų, norėtume kartoti. Elgesį, kuris sukėlė nepageidaujamų pasekmių, norėtume pakeisti.
Išvada – atgalinis ryšys yra apie ateities elgesį, ne apie praeitį. Gyvenimas yra ateityje, praeityje yra mūsų patirtis.
Gali pasirodyti, kas geriau žino, koks elgesys buvo naudingas, o koks ne, nei tas, kuris taip elgėsi. Deja, mums neduota savęs matyti. Kitu atveju, kam būtų reikalingi treneriai aukščiausio lygio sportininkams? Geriau nei jie niekas nebėga, nešoka, nemeta. Gera analogija sportas: nusiteikiau, dariau, gavau rezultatą, galvoju, ką daryti kitaip.
Štai keletas priežasčių, kurios, mano nuomone, lemia, kad šiuo įrankiu vadovai nesinaudoja, arba kodėl juo naudodamiesi nepasiekia rezultatų:
- Atgalinį ryšio davimas ištempiamas laike ir tampa galvos skausmu tiek jį duodančiam, tiek gaunančiam. Jei nesugebama suteikti atgalinio ryšio per 10 sekundžių, kažkas yra ne taip. Taip, per 10 sekundžių.
- Kai elgesys sukėlė norimas pasekmes, apie tai nutylima, kai nepageidaujamas – duodamas atgalinis ryšys. Tokio atgalinio ryšio pradedama vengti, jis priimamas kaip kabinėjimasis, nuobauda. Pradedame vengti nuobaudos, pokalbio, bet negalvojame, kaip keisti elgesį. Jei norime formuoti elgesį ir kad mus girdėtų, suteikime daugiau atgalinio ryšio apie naudingą elgesį.
- Nėra teigiamo ar neigiamo atgalinio ryšio. Yra elgesys, kuris sukėlė naudingas arba nenaudingas pasekmes. Teigiamos, neigiamos etiketės klijavimas tik apsunkina objektyvų atgalinio ryšio priėmimą.
- Duodantis atgalinį ryšį nežino, koks elgesys sukėlė pasekmes. Plaukti ta pačia banga su pavaldiniais reikia pastangų. Iš kitos pusės, ne apie viską būtina duoti atgalinį ryšį, tą padaryti būtina tik apie tai, ką norime ar ko nenorime matyti ateityje. Yra ir būdų, kaip, matant pasekmes, pokalbio metu išsiaiškinti elgesį ir duoti atgalinį ryšį.
- Peršokama nuo atgalinio ryšio apie elgesį prie atgalinio ryšio apie žmogų: „Tu neatidus, todėl…“ Jei tas, kuris duoda atgalinį ryšį, yra autoritetas, jei jo atgalinis ryšys grįstas faktais, žmogus, gaunantis atgalinį ryšį, greičiausiai pats ras būdą pakeisti elgesį.
- Atgalinį ryšį duoda apie rezultatą, o ne apie elgesį. Kokį elgesį galima pakeisti po tokio atgalinio ryšio: „Mes pavėlavome įvykdyti užsakymą…“?
- Atgalinis ryšys tinkamas tik toms situacijoms, kur aiškus priežastinis ryšys tarp elgesio ir rezultato. Pavyzdžiui, tris kartus skambinai – gavai užsakymą. Ten, kur tokio aiškaus ryšio nėra, atgalinis ryšys nėra tinkamas įrankis.
- Vadovų įsivaizdavimas, kad tylėjimas apie keistiną elgesį savaime pakeis elgesį ateityje, yra naivus. Kas nepasakyta, visada interpretuojama savaip.
- Siekimas būti savu ir nutylėjimas apie keistiną elgesį, siekiant išvengti aiškinimosi ar konfliktų, neformuoja reikiamo elgesio. Perėjimas prie 10 sekundžių atgalinio ryšio padeda išvengti konfliktinių situacijų.
Didelis šio metodo privalumas – kad jis yra tiek paprastas, kad jį galima įvaldyti taip, jog jis veiktų automatiškai. Tai formuoja įgūdį pastebėti tai, ką reikia.
Vienas iš būdų užsitarnauti pavaldinių pagarbą ir pasiekti rezultatų – užtikrinti, kad visada būtų teikiamas atgalinis ryšys.
Toks vadovas per pakankamai trumpą laiką pripažįstamas kaip objektyvus ir žinantis vadovas, kuriam rūpi, ką daro jo darbuotojai ir kaip pasiekti rezultatų.
Elgesio, atnešančio naudingų rezultatų, pastebėjimas veikia kaip ypač stipri motyvacinė priemonė.
Mokymai vadovams – puikus būdas įgyti įgūdžius naudotis šiuo įrankiu.
MOKYMAI:
Taip pat kviečiu skaityti mano asmeninį tinklaraštį Linkedin’e.