Kartkartėmis įvairiose diskusijose apie vadovavimą, vadovo užduotis užduodavau klausimą – kada penkiems duobkasiams yra reikalingas vadovas? Elementarus atsakymas, kad vadovas bus reikalingas, jei duobkasiai padarys gerokai daugiau ir tai padengs papildomai atsiradusias vadovo išlaidas, nuskambėdavo ypač retai.
Tai kuo gali būti naudingas vadovas?
Žinoma, jis gali daryti tai, ką daro jo pavaldiniai: pardavinėti, pirkti, skaičiuoti. Ir tai gali būti naudinga, prasminga, jei norima pasitikrinti situaciją, parodyti pavyzdį, perimti sudėtingą situaciją. Tačiau vadovas tikrai nėra pasamdytas tam darbui, kurį gali padaryti specialistas. Reikia pripažinti, kad daugumą vadovų yra linkę daryti specialistų darbą ir dažna to priežastis yra buvusi jų darbo patirtis, pasiekiamo rezultato konkretumas ir apčiuopiamumas, o kartais ir noras pasipuikuoti, kad kai kuriuos dalykus jie daro geriau, greičiau, efektyviau.
Vadovas ir darbuotojai: tiesioginis bendravimas
Vadovas gali dirbti su žmonėmis kartu ieškant sprendimų, suteikiant atgalinį ryšį apie buvusias veiklas, aptariant būsimas veiklas, dalinantis riziką, vystant kompetencijas, skatinant veikti, ir t. t. Tai, turbūt, vienos vertingiausių veiklų. Kalbant apie šias veiklas, vadovas jas turėtų kontekstualizuoti, įdėti į bendros veiklos, platesnį organizacijos kontekstą, pateikti žvilgsnį iš šalies ar viršaus, o darbuotojas – pasidalinti savo nuomone apie tai, kaip jis mato situaciją, užduotį. Jei tokie santykiai formuojami vystant bendradarbiavimą, o ne palaikant „vado/pavaldinio“ santykį, jie duoda puikių rezultatų. Stiprioji tokių metodų pusė yra ta, kad tiesioginis bendradarbiavimas užtikrina geresnę komunikaciją, minimalų informacijos iškraipymą, asmeninis susitarimas laikomas svarbesniu. Tokių metodų silpnoji pusė yra ta, kad tokiu būdu dirbti įmanoma tik su nedaug žmonių, nuo šešių iki dešimties. Kita silpnoji pusė yra ta, kad dauguma vadovų nėra apmokomi tokių metodų taikyti, o išmoksta patys iš gyvenimo praktikos.
Vadovas taip pat gali formuluoti ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus, kurti taisykles, principus, leidžiančius priimti sprendimus, planuoti, koordinuoti veiklą, aprūpinti darbuotojus kasdienei veiklai reikalinga informacija, daryti veiklos vertinimus, formuoti struktūras. Stiprioji tokių metodų pusė, kad jie gali veikti visoje organizacijoje. Silpnoji – sunkiai randami priežastiniai ryšiai tarp organizacijos rezultatų ir tokių veiklos metodų, jie įneša papildomų biurokratizuotų veiklų, vyksta didelis pirminių idėjų iškraipymas apatinėse organizacijos grandyse. Rasti balansą tarp taisyklių, reguliavimo ir pasirinkimo laisvės konkrečioje organizacijoje nėra paprasta, ir tai priklauso tiek nuo organizacijos veiklos specifikos, tiek nuo jos istorijos ir ateities vizijos.
Kaip susiformuoti savo, kaip vadovo, įrankių portfelį (ką darysiu pats, ką – per savo pavaldinius, ką – per sistemas) bei taisykles, yra kiekvieno vadovo viena svarbesnių užduočių.
Vidaus ar išorės vadovų mokymai šiomis temomis tuo pačiu yra ir puikus komandos formavimo būdas.
MOKYMAI:
Taip pat kviečiu skaityti mano asmeninį tinklaraštį Linkedin’e.