Uncategorized @lt

Tikslų ir uždavinių formulavimas kitoje šviesoje. Keletas įžvalgų vadovams

By 2021 30 rugpjūčioNo Comments

Pirma – apie tikslus, kuriuos sau kelia organizacijos. Tai ­ tikriausiai vienas kvailiausių teiginių. Tikslus organizacijoms kelia žmonės, kurie gali juos kelti, ne organizacijos. Nesvarbu, ar tikslų ir uždavinių formulavimas bus vykdomas iš apačios ar nuleistas iš viršaus, galutinis sprendimas bus vieno žmogaus arba labai riboto žmonių rato. Įsivaizduokite tokią situaciją – organizacijos vadovų komanda pateikė kito periodo tikslus, savininkas juos patvirtino. Jis juos patvirtino todėl, kad jam buvo pateikti tikslai, ar todėl, kad jie atitiko jo norus? Kas vyksta, jei norai neatitiko to, kas pateikta? Atspėti nėra sunku.

Kokios organizacijos yra sėkmingos? Greičiausiai tos, kurios sugeba pasiekti, kad pagrindinių suinteresuotų pusių poreikiai būtų patenkinti arba bent jau neperžengtų ribų, už kurių prasideda destruktyvūs, nevaldomi procesai.

Įsivaizduokime kuo pasibaigtų, jei būtų nekreipiama dėmesio į tai, kas aktualu savininkui, vadovų komandai, organizacijos kolektyvui, klientams, tiekėjams, finansų institucijoms, valstybės institucijoms, visuomenei. Bet kuri iš šių suinteresuotų pusių, jei būtų ignoruojama, yra pajėgi užbaigti organizacijos vadovų karjerą ar pateikti testą, kiek iš viso gyvybinga tokia organizacija su savo verslo modeliu.

Žinoma, viskas priklauso nuo to, kuo užsiima organizacija, bet, kai kartkartėmis bandydavau suskaičiuoti, kiek yra suinteresuotų pusių, kurios turi interesų organizacijoje, maksimalus sąrašas buvo daugiau nei trisdešimt, o kokios penkios–aštuonios turėjo labai didelės įtakos ir tarpusavyje konkuruojančius poreikius (tiekėjai nori greitų pinigų, savininkai – dirbti su svetimu kapitalu, darbuotojai – atlyginimo, klientai – papildomų naudų ar kainos, savininkai – pelno ir t. t.).

Tikslų ir uždavinių formulavimas – kas iš tiesų juos kelia ir tvirtina?

Viena suinteresuota pusė – savininkai. Tačiau realybėje egzistuoja ir kitų suinteresuotų pusių poreikiai bei tikslai. Darbas su jais neišvengiamas, net jei tokie tikslai kelti nebuvo. Su kitų pusių poreikiais galima dirbti kryptingai arba problemas spręsti joms kilus. Antras variantas pavojingas tuo, kad problema gali būti užleista.

Tikslų ir uždavinių formulavimas / kėlimas yra tik noro išreiškimas. Kartais jis remiasi praeitimi, prielaidomis, kartais – intuicija ar didžiojo nykščio taisykle. Niekas nežino, kokia bus ateitis, tačiau mes bet kokiu atveju ją bandome nuspėti ir ruošiamės tikslus pasiekti.

Teigti, kad išsikėlėme tikslus, kai šių tikslų atspindžio nerandame biudžetuose, resursuose, veiklos pokyčiuose, negalime, ir nereiktų tikėtis, kad jie bus įgyvendinti. Tikslas tampa tikslu, kai žinai ir ko nori, ir kaip tai padaryti.

Deja, situacijos, kai tikslai neatsispindi biudžetuose bei veiklos planuose, kai jie išplečiami, nėra tokios jau retos. Štai to priežastys:

  • Būdas pasiekti didesnį efektyvumą – reikalauti padaryti daugiau su tais pačiais resursais. Iki atitinkamos ribos tai veikia.
  • „Matematinis“ planavimas – biudžetai bus tokie, kokių reikia.
  • Būdas spausti kolektyvą, vis rodant, kad nesiekiame planų, taip vengiant išlaidų, susijusių su kitomis suinteresuotomis pusėmis (sistemų vystymas, darbo užmokesčio kėlimas ir t. t.).
  • Negebėjimas planuoti.

Prieš tai minėtų suinteresuotų pusių (klientų, tiekėjų, kolektyvo ir t. t.) poreikius biudžetuose įžvelgti dar sunkiau. Bet tai nereiškia, kad jų ten nėra.

Kaip tikslus ir uždavinius būtų galima planuoti kitame periode. Ką keisti praktiškai:

  • Sudaryti suinteresuotų pusių, kurios turi esminę reikšmę organizacijos veiklai, sąrašą. Reikalui esant, iškelti tikslus. Jei aiškių tikslų nėra, susitarti, prie kokių požymių, sąlygų, įvykių tikrinamės, ar turime kažką daryti kitaip.
  • Padalinti vadovų komandos nariams suinteresuotų pusių situacijos priežiūrą. Per savo praktiką ne kartą mačiau, kad sėkmingiausi verslo sprendimai buvo priimti, kai kažkas keisdavosi pas klientus, tiekėjus, valstybės reguliavimo sistemoje. Kažkas naudodavosi galimybėmis, kažkas – ne, todėl aktyvus domėjimasis suinteresuotų pusių poreikiais yra iš esmės būtinas.
  • Išskirti tuos tikslus, poreikius, kuriems tenkinti bus reikalingi papildomi resursai, kompetencijos. Įtraukti tai kaip atskiras biudžeto eilutes ar pokyčius. Argumentuotai apsiginti tokius planus.


Mokymai vadovams ir įmonėms / organizacijoms. Daugiau informacijos rasite čia.

Parašykite komentarą